ūžtelti

ū́žtelti, -ia (-na OG351, Ml), -ėjo NdŽ, KŽ žr. ūžtelėti: 1. Tiktai vėjas lengvai ūžtels valandomis A1885,280. 2. Kambaryje ūžteli plojimų banga sp. 3. Ūžtelėjau vandens visą viedrą Nm. Kai atagena pirmą dieną karves iš lauko, tai ū́žtelia piemenį [v]andeniu Prng. 4. Kad ū́žtelėjo ledai ant vasarojaus! Nm. 5. žr. ūžtelėti 7: Kiekvieną sekundę pakibusios betono masės galėjo ūžtelti žemyn J.Dov. 6. Ml žr. ūžtelėti 8: Aš tau kai ū́žtelsiu per užpakalį! Ktv. Būčia ir aš kokią ū́žtel[ėj]ęs [per ausį] Gs. 7. žr. ūžtelėti 10: Maniau, kad jie atėjo kortom palošti, ūžtelti rš.